BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sutikau ją stotelėje..Ji laukė penkiasdešimto autobuso. Pokalbis užsimezgė visai netikėtai..Per apytiksliai 20 minučių Ji man papasakojo apie, tai kaip kiekvieną dieną susiplanuoja laiką taip,kad troleibusu atvažiavus iki šios stotelės nereikėtų ilgai laukti autobuso, kuris važiuoja iki sodo. Tačiau šiandien Jos planas nepavyko. Sumaišius laiką teko laukti valandą..O sode, kurį supa nuostabios gėlės mano mieloji pašnekovė be galo pavargo, nes kažkam šiandien žadėjus lietų, Ji skubėjo sutvarkyti gėlyną, kad nepridygtų žolių..Tačiau lietus taip ir nepasirodė. Ji sakėsi labai susinervinusi,bet vėliau subarusi save “Pagaliau kiek gi tau metų,kad taip nervintis..man jau nebėra kur skubėti.” Paklausta kuo dirbo pašnekovė mane nustebino. Ji buvusi operos solistė. Jaunystėje be proto mėgusi sidabrinius papuošalus..

Taip. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad kalbėjau su tikra dama. Ir nežinau ar tai,kad mes kalbėjom palinkusios viena prie kitos, pašnibždom, pakikendamos lyg pasakotume viena kitai didžiausią paslaptį..ar dėl to,kad jau seniai nebeturiu močiučių..o galbūt dėl to šilto rankos spustelėjimo atsisveikinant..bet ši moteris mano viduje paliko kažką labai gero..kažką labai nuoširdaus..

Puikiai įsivaizduojanti Jus kvapą gniaužiančioje operos scenoje..su tuo pasakišku grožiu, kurį išskaičiau Jūsų akyse..


K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Nebegrįšiu.*

ryzhut | 2011-04-08 | Be temos

Šalti lietaus lašai tikšta į mano veidą. Einu sparčiu žingsniu, mane palydi pakeleivingų mašinų šviesos, pėsčiųjų žvilgsniai..Bėgu..Bėgu nuo tos tuštumos savo viduje. Staiga sustoju. Tiltas. Karšti pirštai apsiveja šaltą turėklo geležį. Kūnas lyg besvoris persisveria per jį. Apačioje matyti tamsa. Juodas vanduo. Mintyse šuolis,skrydis,vanduo..Ramybė. “Nenormali” lepteli praeivis. Nusišypsau..Čia jūs nenormalūs. Man tereikia ramybės.. Bet mintyse iškyla Ievos pasakyti žodžiai ir aš atsitraukiu nuo savo tramplino į laisvę..atsisėdu ant šaltos žemės, godžiai sučiulpiu cigaretę. Nebegrįšiu į niūrią beprotybę..*

K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Daft Punk-Something about us.mp3.

Pavargau lakstyti po skirtingus glėbius ir ieškoti to vieno vienintelio dalyko, kurio man taip trūksta. Galbūt tai net ne meilė.Galbūt tai paprasčiausias rūpestis. Man nereikia aistros..pavargau būti vartojama.

Noriu ramybės ir šilumos..Atrodo tiek nedaug teprašau. Trupinėlio nuoširdumo..Bet kai atsiranda kažkas, kas gali man jo duoti, aš pabėgu. Pabėgu, nes nesugebu duoti to paties. Bejausmė? Ar tik ieškanti Tavo pakaitalo..? Ne mylimojo, o geriausio draugo. Draugo, kuris buvo dalis manęs.

Išėjai ir palikai skausmą, kurio nenuplaus joks lietus.*

Pameni..?Juk kažkada man padovanojai jūrą..*

K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Noriu lietaus. Audros, kuri nuplautų  mano sielą. Vėtros ir smarkaus vėjo, kuris ištaškytų visas mintis kažkur toli toli..o mano galvoje, lyg stalčiuje sugultų naujos, šviežios mintys. Nauji planai.

M perka butą. Ir praneša tai man. Aš žinau ko nori jis. Jis žino, ko noriu aš. Atrašiau trumpai-mergaitė džiaugiasi. Tegu žino, kad aš vis dar pasiekiamas grobis. Noriu būti jo grobiu. Dar truputėlį.

L nori susitikti. Jis užkibo. Bet ar man ir toliau bus įdomu? Ar aš vis dar noriu Jo? Galbūt.

Ir visgi..Duokit man audrą..tokią, po kurios išėjus į lauką gali įkvėpti lietaus kvapo. Pačio skaniausio lietaus ir cigarečių dūmų kvapo.

Ačiū.

K.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (4)

Dvėskit.*

ryzhut | 2011-01-17 | Be temos

Eilinį kartą išeinu. Tik šįkart palieku jus abu. Nepabėgu pas trečią, bet ir jūsų man nebereikia. Nebenoriu vieno iš jūsų rūpesčio, šilto glėbio ir meilikavimų.. Nebereikia antro fizinės traukos. Seksualinių žaidimų. Ačiū. Eilinį kartą priklausau tik sau. Miegu su kuo noriu. Kvėpuoju drėgnu,man labiausiai laisvę primenančiu oru. Bėgu,vejuosi savo svajones. Laipioju stogais ir skęstu cigarečių dūmuose. Esu savimi. Pati renkuosi ką mylėt, o ko nekęst.Jus išbraukiu,sudeginu,panaikinu.Galbūt vadinsit mane kale. Bet ta kalė - žino savo vertę. Dvėskit, o man paduokit cigaretę, pagalį, kuris man bent jau teikia malonumą. *

K.*

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Tu buvai vienintelis, kuriuo pasitikėjau. Vienintelis, kuriam galėjau pasakyti žodį- myliu. Vienintelis su kuriuo būdama buvau savimi. Juokiausi ir šypsojausi Tau.Tu prašei laiško. Aš tau jį parašiau. Paprašiau,kad niekada manęs nepaliktum. Tu sakei,kad taip padaryti negalėtum,sakei kad aš tavo ateitis. Juokeisi ir mylėjai mane.Buvai tas į kurį galėdavau atsiremti,tas kurį galėdavau aprėkti,tas kurio būčiau nekeitus į nieką. Ir tu išėjai. Tyliai. Be jokių pasiaiškinimų, be pykčių. Galbūt galvojai,kad taip neliks skausmo. Bet tu klydai. Tu buvai paskutinis, kuriuo pasitikėjau..

K.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (3)

Duokit man laisvę. Duokit žolę po kojomis ir vėją plaukuose, o vėliau leiskit tekinai pasileist į jūrą,per byrantį tarp pirštų  smėlį. Leiskit man juoktis. Tiesiog ištiesti rankas ir suktis suktis suktis,kol nukrisiu į didelę žalią pievą. Duokit man šaltą ir drėgną rudens dieną su cigaretėmis ir puodeliu kavos ir leiskit man verkt, nes tai man -laisvė. Leiskit man apie nieką negalvot, leiskit man nebebijot ateities, nebesigrežiot į praeitį..Atiduokit tą gaivų orą plaučiuose, kuris reiškė vieną-laisvę..Atiduokit bučinius ir aistrą, kuri vesdavo beprotybės link..atsukit laiką atgal..

K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Fone: Sia-Breathe me.*

O man sunku. Gerklėje kažin koks gumulas. Ir aš nuleidžiu rankas. Daugiau jokių pastangų dėl kitų. Gana.

Nuoširdų “ačiū” už: nupieštą paveikslą,pastangas pakelti nuotaiką,paslaugų darymą,buvimą nemokama aukle,psichologe,net už paprasčiausią puodelį arbatos girdėjau..pala..ogi negirdėjau.

Tu - egoistė.

Žodžiai, kurie šiandien mane išmušė iš vėžių ir privertė slėpti ašaras. Aš? Egoistė? Ta, kuri dėl TAVO padarytų  klaidų kenčia kas antrame gyvenimo žingsnyje, ta kuri visuomet tau padeda kai būna sunku,ta kuri visuomet stengiasi dėl tavęs ir neturėdama jokių galimybių šventes tau padaro ypatingomis,ta kuri tave suknistai myli..Tebūnie, aš egoistė.

Tik žinot,nuo šiol tokia esu ne dėl savęs,bet dėl to skausmo širdyje žinant,kad dėl manęs taip stengėsi vienas vienintelis žmogus,kurio meilę sau nužudžiau pati.

Jūs visi,manęs negirdit. Jums rūpi išsakyti savo bėdas man, bet nuo šiol Jums aš siena.

Nuo šiol jūs man-svetimi.

Nebe Ta,

K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Arctic Monkeys-Crying Lightning.*

Nekenčiu to meto,kai mano brangiausieji draugai nustoja vertinti mane ir užsilipa man ant galvos. Vieni tiesiog dingdami kiti kalbėdami vien apie save.Mane tiesiog,numesdami į antrą planą. Sakysit,kad aš egoistė,kad man trūksta dėmesio. Tebūnie. Bet šiaip kraunuosi šmutkes ir tekina bėgu į ramybę. Toli nuo jūsų visų. Ten tyliai dėliosiu savo mintis į vietas,trauksiu cigaretes,fotografuosiu ir tiesiog kvėpuosiu oru nepripildytu tuštybės,melo,veidmainystės. Neieškokit manęs,mylimieji. Dabar Man nebereikia Jūsų.

K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Keistas laikotarpis.Pykstuosi pati su savimi. Gal dėl to,kad nesuprantu to, kas vyksta mano viduje. Gal dėl to,kad nesugebu būti tokia, kokią mane nori matyti kiti. Ir tiesiog esu..savimi. Bet kitu atveju juk išdavinėčiau pati save..Ar ne tiesa?

Sugeriu į save kiekvieną akimirką praleistą su B. Jos šypsena ir mūsų draugystė man reiškia labai daug. Mūsų juokas ir apsikabinimai sunkiomis akimirkomis. Tai atvira, tai tikra.

Mane eilinį kartą nuvylė Martynas.Tai kas siejo mus, jis iškeitė  į jo nuomone didesnę vertę turinčius dalykus.Žmones,veiklą. Domantė. Žmogus, kuris jam pakeitė mane. Nekaltinu nei jos ,nei jo.Galbūt ji jam įdomesnė. Artimesnė. Viskas gerai. Tik aš ir vėl su ašaromis akyse..Pykstu ant savęs. Dėl to,kad negaliu jo tiesiog pamiršti. Padėti į lentyną ,kaip jau perskaitytą knygą. Ne. Negaliu.

Cigaretė-tobulas tobulumo pavyzdys. Karšta arbata,cigaretė ir ilgas nuoširdus pokalbis susisukus į pledą. Padovanokit kas nors man tokį džiaugsmą.Gal bent tada nebepyksiu ant savęs. Nors ne. Pyksiu.

Pė.es.  Noriu didelio,pilko ir šilto megztinio ir žmogaus kurį pagaliau galėčiau vėl mylėti. Užsirašau ant lapelio,pabraukiu brūkšneliu,sugniaužiu kumštyje ir pridedu prie širdies.

Išsipildyk prašau.

Fonas. Christophe Mae-Ca fais mal.*

ir mintyse sukasi frazė- “Buvo vidurnaktis,o gal truputį vėliau.”


K.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą